Kartais dvi skirtingos kelionės labai skirtingose regionuose, turi bendrą vardiklį: Islandija ir Turkija.
Kažkada balandžio mėnesį nusileidome iš Tauro kalnų Turkijoje arčiau civilizacijos. Buvo pavasaris, bet kalnuose dar buvo šalta, bolavo sniegas ir mes džiaugėmės galėdami pasišildyti. Arčiau kaimo pradėjo veikti mobilus ryšys ir mes paskambinome į namus.
“Pas mus namuose viskas gerai, o kaip jums, kaip ruošiatės grįžti namo?” - išgirdome klausimą iš Lietuvos ir nelabai supratome. “Parskrisime, turime bilietus” - viskas atrodė labai paprasta. “Jūs ką, nieko nežinote? Lėktuvai nebeskraido - Islandijoje išsiveržė ugnikalnis, ore pelenų debesys, nutraukti skrydžiai!”. Dar turėjome savaitę laiko ir galėjome tik tikėtis, kad pelenų debesys išsisklaidys. Ir tikrai, vieną vakarą sėdėdami prie palapinės danguje pamatėme spiečių lėktuvų. Ne vieną, du ar tris, bet visą spiečių. Pajudėjo visi užstrigę lėktuvai.
Beveik po dešimt metų Islandijoje stovėjome ant šio įvykio kaltininkų - ugnikalnio Eyjafjallajokull naujųjų kraterių: Modi ir Magni. Po savaitės lietingų ir šaltų dienų, debesys - šį kartą lietaus - išsisklaidė ir iki pat horizonto matėsi visos Islandijos grožybės. Priekyje nuo Fimmvorduhals (Penkių turų perėja) už 20 km matėsi vandenynas, dešinėje pasidengęs ledynu plytėjo pats ugnikalnis. Šalia kilo du nauji tamsiai raudoni kraterių konusai, truputį disonuojantys su bendra balta-pilka-juoda ugnikalnių aplinka. Toli apačioje gilyn smigo žaluma pasidengę kanjonų šlaitai. Tai buvo paskutinė mūsų kelionės Islandijoje diena - labai panaši į šiltą dieną Turkijoje.
Faktai:
2009 m. kovo pabaigoje prasidėjo aktyvūs seisminiai smūgiai Eyjafjallajokull rajone ir rytinėje viršūnės dalyje pasirodė ugnies fontanai. Tai sudomino visus keliautojus, kurie stengėsi prieiti kuo arčiau. Islandai tai pavadino “turistiniu išsiveržimu”. Policija stengėsi visus sulaikyti saugiu atstumu, bet vis tiek 2 žmonės žuvo. Balandžio 12 d. atrodė, kad ugnikalnis nurimo, bet po dienos smūgiai prasidėjo tiesiogiai po ugnikalnio ledo kepure. Ledas virš magmos pradėjo tirpti iki 500 m/3 per sekundę greičiu, vanduo griebė viską pakeliui ir slėnyje srautas jau siekė 2500 m/3 per sekundę. Balandžio 14 d. ryte vulkaninis debesis šovė į viršų. Prasidėjo skrydžių atšaukimas - buvo sustabdyta apie 100.000 skrydžių. Išsiveržimas baigėsi 2010 m. birželio 17 d. Viso buvo išmesta apie 480 mln. tonų vulkaninių pelenų.
