Algirdas Kumža "Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis"

Helga Hengge pirmoji vokiečių alpinistė, pasiekusi Everesto viršūnę. Ekspedicijos metu jai teko ne kartą sutelkti visas dvasios jėgas ir ištvermę.Šios milžiniškos pastangos buvo su kaupu atlygintos, kai nuo aukščiausios viršūnės atsivėrė galingi Himalajų ledynai, kuriuos matydama autorė jautėsi laimingesnė, nei nugalėjusi bet kurią kitą pasaulio viršūnę.
Knygoje skaitytojai pamatys skirtumus tarp “romantiškojo alpinizmo” laikotarpio Himalajuose ir sparčiai žygiuojančios komercijos. Tačiau nepaisant visų technikos ir organizacinių pasiekimų, Everestas lieka aukščio, nežmoniškų pastangų, triumfo ir tragedijų simboliu alpinizme.
 

Ekspresyvi, nenuobodi knyga. Trumpuose dienoraščio įrašuose - apkeliautų šalių žmonių papročiai, gyvensena, požiūris į kitų tautybių keliautojus. Veiksmas vyksta ne oficialioje, o paprasčiausių, kartais skurdžiausių žmonių aplinkoje. Autorius nestokoja subtilaus, kartais kandaus humoro jausmo, ypač aprašant pačių žygeivių kasdienybę. Tiesiog stebina, kaip jie ir išgyveno tokią ilgą ir sunkią kelionę “nesimušant.” Smagu, kad yra tokių užsispyrusių žmonių, nebijančių ir netinginčių “trankytis” po pasaulį.
Autorius rašo: “Labai sunkus vaikystėje buvo gyvenimas, atrodė, galimybių keliauti nėra ir nebus. Tėvas už politiką pakliuvo dešimčiai metų į kalėjimą, sudegė namas, likom nuogi ir basi. Įpratau kietai gyventi.
Atsimenu, mane nustebino vaikiškas atradimas, kad Šventoji įteka į Nerį, Nemuną, ir juo galima nusiirti iki jūros. Mintyse sėsdavau į valtį ir vienas įveikdavau visas kliūtis ir pavojus.
Galvojau, kokie tie keliautojai laimingi žmonės - laivas sudužo, juos išmetė į salą ir...
Pamatyti, keliauti - kas galėtų būti geriau?
Taip ir dabar tebeatrodo.”